Klara gimusi Indijoje, gyveno paprastos mergaitės gyvenimą. Daug laiko praleidusi su močiute, paveldėjo ne tik jos užsispyrimą, bet ir siuvinėjimo amatą, kuris jai teikė džiaugsmą, ramybę, ir buvo pragyvenimo šaltinis. Galiausiai, Klarai siuvinėjimas atvėrė plačias pasaulio pažinimo duris ir ne tik. Egzotiška siuvinėtojos kelionė prasideda čia.
Keliaukime drauge su Klara!
GYVENIMAS INDIJOJE
Klara gimė ir užaugo Gudžarato (Gujarat) valstijoje, Kučo rajone (Kutch). Augo apsupta gamtos, įspūdingų statinių, skonių ir kvapų, bei šurmulio. Jos gimdytojai dirbo įvairius darbus, keliaudavo visur, kur tik pasitaikydavo geresnės galimybės, todėl kol Klara buvo maža, dažniausiai ją tėvai palikdavo su giminės moterimis. Jos augino Klarą su didele meile, mokino, ugdė ir puoselėjo perduodamos jai savo išmintį ir patirtis.
Visos giminaitės Klarai buvo artimos ir su jomis jautėsi gerai, tačiau labiausiai ji mėgo laiką leisti su močiute. O jos močiutė dažniausiai - siuvinėdavo. Iš tiesų siuvinėjo visos giminės moterys, nes tokiu būdu jos galėjo prasimanyti pinigų. Nors darbas nebuvo gerai apmokamas, tačiau visada buvo paklausa.
Siuvinėjimai buvo naudojami moterų ir vaikų drabužiams puošti, namų apyvokos daiktams: kaip antklodės, krepšiai ir pagalvėlės, kitiems įvairiems tekstilės gaminiams, kuriuos naudojo pvz.: vestuvų ceremonijai.
Namuose, kur gyveno Klara stovėjo didelė, medinė skrynia. O joje - močiutės ir kitų giminaičių siuvinėti darbai. Jaunausios giminės moterys, išmokusios siuvinėti, puošė drabužius ir dėjo juos į skrynią - kaupė sau kraitį (mat tokio papročio būta). O kitą dalį drabužių - parduodavo.
Klara nesuprato kam tiek drabužių laikyti skrynioje ir kodėl negalima jų nešioti, jais džiaugtis. Tačiau visada su malonumu stebėdavo, kai kas nors ateidavo jų nusipirkti. Tetos juos kruopščiai ištiesindavo, kad visu gražumu pasimatytų visi raštai. Viena per kitą garsiai kalbėdamos siūlydavo (kiekviena savo) siuvinėtą drabužį. O Klara tuo metu tik žiūrėdavo į gražiausių spalvų sukneles, sarius. Jai akys raibdavo nuo ornamentų ir detalių gausos, bet viduje žinojo, kad ji užaugusi siuvinės lygiai taip kaip tą daro jos močiute ir tetos.
IŠ KARTOS Į KARTĄ
Klara buvo smalsi ir žingeidi mergaitė, tad stebėjo giminės moteris. Tik pamačius, kad jos veikia kažką įdomaus, tuoj pat pribėgdavo ir imdavo klausinėti. Tada atidžiai jų klausydavo ir bandė viską įsidėmėti, ką jos mokydavo. Klara padėdavo joms namų ruošoje: tvarkė namus ir kiemą, prižiūrėjo jaunesnius vaikus, o kai močiutė ir tetos sėsdavo siuvinėti tai ji dėmesingai joms asistuodavo.
Klarai patiko stebėti savo močiutę: mat tetos siuvinėdamos visada čiauškėjo, o močiutė viską darė tyloje - susikaupus. Mažoji stebėjo kaip ji kruopščiai perrenka siūlus, ruošia medžiagą siuvinėjimui. Kartais ir pati bandydavo kaiką paliesti, iš arčiau pasižiūrėti, bet dažniausiai močiutė tik subardavo ir nuvydavo mergaitę žaisti. Tačiau mažoji apibėgus ratą kitą, sugrįždavo prie močiutės ir vėl ją stebėdavo. Vieną dieną močiutė ją pasisodino šalia ir įdavė Klarai įrankį, kurį ji jau buvo mačiusi, bet kaip su juo dirbti dar nežinojo... Tada močiutė ramiu balsu, neskubėdama pradėjo jai pasakoti ir rodyti visą procesą.
"Klara ištempusi ausis klausė močiutės ir stebėjo kaip ji ant popieriaus nupiešia ornamentą, tada paėmusi adatą, subado skylutes išilgai kontūro, ir uždėjus popierių ant audinio apibarsto jį milteliais."
AARI SIUVINĖJIMAS
Klara sužinojo, kad jos rankose įrankis, kurio pavadinimas 'Aar', o siuvinėjimas šiuo įrankiu - Aari siuvinėjimas. Įrankis nebuvo įmantrus, atrodė kaip vąšelis: ilga adata su mediniu laikikliu, o jos gale smailas kabliukas.
Močiute supažindinusi Klarą su siuvinėjimo įrankiu, toliau tęsė savo pasakojimą apie šio siuvinėjimo istoriją (kuri siekia 12 a.). Ji vis akcentuodavo įdomiausias detales: kad šį siuvinėjimą atrado batsiuviai, kad pradžioje siuvinėjo tik vyrai, kad siuvinėjo ant brangių audinių, todėl šiuo siuvinėjimu naudojosi tik karališkojo luomo atstovai.
Klara ištempusi ausis klausė močiutės ir stebėjo kaip ji ant popieriaus nupiešia ornamentą, tada paėmusi adatą, subado skylutes išilgai kontūro, ir uždėjus popierių ant audinio apibarsto jį milteliais. Per mažas skylutes milteliai nusėdę ant audinio palieka mažus taškelius, kurie atkartoja nupiešto ornamento kontūrą.
Tada močiutė deda audinį ant medinio rėmo ir virvelių pagalba jį standžiai įtempia. Netrukus paruošusi siūlą močiutė pradeda siuvinėti. Klarai taip įdomu, net spirga iš nuostabos! Viena močiutės ranka laiko siuvinėjimo įrankį, duria jį į audinį, suka tai į vieną pusę tai į kitą, kol ištraukia siūlą. O kita ranka, po audiniu, laiko siūlą, kurį vis užkabina su kabliuku. Dygsnis po dygsnio, ir ant audinio nugula graži siūlų grandinėlė.
Dar tą patį vakarą ir Klara sėdo prie rėmo. Ir čia prasidėjo jos, kaip siuvinėtojos istorija. Ji net neįsivaizdavo kas jos laukia, ir ką jai gyvenimas ruošia. Tačiau tą dieną ji buvo tokia laiminga, pakylėta ir dėkinga, kad visos jos mintys buvo tik apie siuvinėjimą. Jos vaizuotė jau piešė ornamentus, mintys spalvino juos įvairiausiomis spalvomis.
Mažoji taip greitai mokėsi, kad giminaitės matydamos jos spindinčias akis, vis šnabždėjosi, kad jos laukia kažkas ypatingo, jei tik nepames šio talento. O Klara su šypsena margino audinius siūlais, ir su nekantrumu laukė vis kitos dienos, nes kiekvieną kartą jai močiutė parodydavo kažką naujo. Bėgo dienos, metai... Ir išmokusi visų siuvinėjimo subtilybių Klarai teko susidurti su realybe...
TOKIA KAIP VISI
Klara norėjo savo siuvinėjimais džiuginti savo krašto žmones. Ji puikiai žinojo kiek kantrybės, laiko ir pastangų į juos įdėdavo, bet dažniausiai likdavo neįvertinta. Jos krašte siuvinėtojų buvo tiek daug, ir vieni už kitus geresni, kad tiems, kas planuodavo įsigyti siuvinėtus gaminius, reikėjo pavargti tik dėl kainos. O kainą nusiderėti nebuvo taip sunku. Dėl sunkaus pragyvenimo siuvinėtojai savo gaminius atiduodavo pusvelčiui. Tokia situacija Klarą labai liūdino, tad nusprendė, pirmai progai pasitaikius keliauti į kitas šalies valstijas ieškoti išsvajotojo pripažinimo.
Ilgai laukti nereikėjo. Klaros tėvai planavo kelionę į Europą. Ir buvo šiek tiek nustebę, kai dukra pareikalavo ją pasiimti kartu. Jie matė, kad dukra tikrai talentinga, žingeidi, drąsi tad jie nerimavo, kad slogus ir nelengvas gyvenimas neužgęsintų jos siuvinėjimo aistra spindinčių akių. Tad abu priėjo vieningos nuomonės, kad galbūt tai proga, ne tik pamatyti pasaulį, bet ir įsitvirtinti po laimingesne saule.
KLARA EUROPOJE
Tikriausiai sunku būtų nupasakoti, kokie jausmai ir mintys kankino Klarą. Palikusi savo gimtuosius namus, mylimą močiutę, netobulą bet širdžiai mielą kraštą ir kultūrą, ji artėjo prie pasaulio kokio dar nebuvo mačiusi. Nors galva buvo pilna įvairiausių minčių ir nerimo, širdis jai sakė, kad viskas bus gerai.
Ir buvo. Nors adaptacinis periodas nebuvo lengvas, su kiekviena diena Klarai darėsi lengviau. Su tėvais apsistojusi mažame Prancūzijos kaimelyje jautėsi saugiai. Didžiają laiko dalį siuvinėjo, taip leisdama savo mintims nugulti į audinį. Ilgainiui pastebėjo, kad jos siuvinėjimai keitėsi, nes pasikeitųsi aplinka darė savo įtaką. Netrukus pradėjo ieškoti bendraminčių, nes jai buvo smalsu, o kaip siuvinėja šis kraštas?
...Klaros tėvams nesisekė taip kaip jie planavo, todėl ruošėsi grįšti atgal į Indiją. Tačiau Klara jautė, kad dar ne laikas. Kadangi buvo jau ne maža mergaitė ir norėjo įrodyti, kad gali pati savimi pasirūpinti, sutarė su tėvais, kad susiras darbą ir liks čia.
"Parodžiusi savo gaminius iš vyro gavo tik susimąsčiusį žvilgsnį ir kortelę, kurią įdėjo jai į rankas jau benueinantis."
NAUJA PRADŽIA
Mažame kaimelyje surast darbą buvo sunku, tad Klarai teko persikelti į Paryžių. Ir čia buvo nelengva. Diena iš dienos ieškojo kaip užsidirbti pinigų, bet nesėkmingai. Tiesiog čia viskas buvo kitaip nei jos krašte ir jos siuvinėjimai nelabai tiko prie paryžiečių mentaliteto, tad ir kažką parduoti buvo sunku. Tačiau vieną dieną jai nusišypsojo laimė. Ją stovinčią prie vietinio turgaus, užkalbino kostiumuotas vyras ir paprašė parodyti siuvinėjimus. Nors prancūzų kalbos gerai nemokėjo, bet šį tą Klara jau suprato. Parodžiusi savo gaminius iš vyro gavo tik susimąsčiusį žvilgsnį ir kortelę, kurią įdėjo jai į rankas jau benueinantis.
Jaunoji siuvinėtoja net nenutuokė, kokia jai proga pasitaikė. Ilgai svarstė ar kreiptis kortelėje nurodytais kontaktais, mat likusi viena svetimame krašte stengėsi būti labai atsargi. Tačiau supratusi, kad kitos išeities neturi, nusprendė nuvykti į vietą nurodytą kortelėje.
Išlipusi iš taksi, šiek tiek jaudinosi, tačiau jos dėmesį sukaustė didelės, stiklinės vitrinos, o jose - pasakiškos suknelės! Ji jautėsi lyg sapne. Suknelės - viena už kitą gražesnės: prabangūs audiniai, pūsti sijonai ir rankovės, įmantrios detalės ir daug visko ant jų, kad galėtum valandų valandas žiūrėti ir vistiek pamatytum kažką naujo. Įėjus pro dideles medines duris, jau žinojo, kad čia jos laukia naujos galimybės.
Klara gavo siuvinėtojos darbą žinomiausiuose Prancūzijos mados namuose. Šiuose mados namuose gimdavo įspūdingiausi Haute Couture drabužiai, kuriuos reikėtų vadinti meno kūriniais. Būtent prie šių gaminių dirbo keliolika siuvinėtojų, o tarp jų ir Klara.
K
lara buvo tikrai gabi ir patyrusi siuvinėtoja, tačiau kai susidūrė su aukštosios mados siuvinėjimu, jai teko dar labiau pasitemti. Mados namuose Klara turėjo praleisti labai daug laiko. Net laisvu nuo darbo metu, ji vistiek čia ateidavo, nes norėjo kuo daugiau išmokti. O mokintis tikrai buvo ką: mat čia jos mokėtą Aari siuvinėjimą, prancūzai siuvinėjo kitaip - "atvirkščiai", ir siuvinėjimo įrankis atrodė šiek tiek kitaip, nors jo funkcija buvo tokia pati. Tai gi Klara turėjo įdėti daug pastangų, kad galėtų ligiuotis su kitomis čia dirbančiomis siuvinėtojomis.
O kaip Klara džiaugėsi čia būdama. Prie kokių įspūdingų gaminių jai teko prisiliesti. Ką ten prisiliesti, ji juos siuvinėjo savo rankomis! Kiek daug visko ji patyrė: tobulėjo ne tik kaip siuvinėtoja, bet keitėsi ir jos asmenybė, pasaulėžiūra. Diena keitė dieną, kolekcija - kolekciją išsiuvinėjus nesuskaičiuojamą darbų kiekį, Klara pradėjo jausti nerimą.. Mat pastarieji jos metai, buvo tiesiog techninis darbas. Ji turėjo aiškias gaires, kur, ką ir kaip turi siuvinėti. O kadangi laisvu metu tik mokėsi, kūrybai visai neliko laiko.
Klara ruošiasi namo...
Su kiekviena diena Klarą vis labiau kankino mintis, kad ji be kūrybos, neištvers. Nepaisant to, kad darbas buvo puikus, turint minty uždarbį ir kiek jis jai visko davė, ji priėjo išvados - laikas namo į Indiją. Ten kur namai, kur sava kultūra, kur gali nevaržomai kurti. Panašu, kad egzotiška siuvinėtojos istorija jau turėjo baigtis.
Jaunoji siuvinėtoja per visus darbo metus sukaupė nemažai santaupų, su kuriomis Indijoje galės nuveikti daug daugiau, nei tą galėjo padaryti anksčiau. Ir dar, ji grįžta labai patobulėjusi siuvinėjime! Jau nekantravo savo darbais pradžiuginti krašto žmones. Gal net atidarys parduotuvėlę? - svajojo Klara.
Mintys apie namus, ją taip užvaldė, kad netrukus ji jau krovėsi daiktus ir ruošėsi išvykti. Tiesa, nežinojo ar kada dar grįš į Europą, todėl nutarė judant link namų, aplankyti dar kelias šalis. Ji svečiavosi Anglijoje, Italijoje ir netikėtai jos pažintinė kelionė baigėsi Lietuvoje. Susiklosčius nenumatytoms aplinkybėms, ji turėjo čia apsistoti kelioms dienoms. Ir jos nuostabai jai čia patiko. Lietuvos gamta ir miškai Klarai šiek tiek priminė jos namus - Kučos regioną, kuiame gausu gražių, žalių saugomų gamtos teritorijų.
"Jai taip besvarstasnt, atėjo diena, kai turėjo skristi namo į Indiją, ir tikrai būtų tą padariusi. Bet paskutinę minutę, ją taip sukrėtė įvairios mintys, pamąstymai, kad ji tiesiog stovėjo sustingusi, kažkur tolumoje girdėjo paskutinius raginimus lipti į lėktuvą, bet to nepadarė."
PIRMIEJI ŽINGSNIAI LIETUVOJE
Klara mėgavosi pažintimi su nauja valstybe, keliavo, tyrinėjo ir žinoma siuvinėjo. Pritrūkųsi kelių priemonių nusprendė pabandyti jų įsigyti mieste, kuriame buvo apsistojusi. Ir čia ji sužino: Lietuvoje nėra tokių priemonių, nes čia niekas nesiuvinėja nei su Aari, nei su Liunevilio vąšeliu. Šioje šalyje toks siuvinėjimas dar neatrastas ir tikriausiai dar niekam nežinomas...
Klara visą naktį negalėjo užmigti. Niekaip negalėjo suprasti, kaip jos krašte toks siuvinėjimas gyvuoja nuo 12a., o čia dar jo niekas nežino. Jai buvo baisu pagalvoti, kad ši tauta gali likti be tokių nuostabių siuvinėjimų... Jai taip besvarstasnt, atėjo diena, kai turėjo skristi namo į Indiją, ir tikrai būtų tą padariusi. Bet paskutinę minutę, ją taip sukrėtė įvairios mintys, pamąstymai, kad ji tiesiog stovėjo sustingusi, kažkur tolumoje girdėjo paskutinius raginimus lipti į lėktuvą, bet to nepadarė...
...Klara jautėsi tvirtai ir užtikrintai. Ji turėjo ką parodyti ir buvo pilna rįžto. Jei tik reikėjo padaryti pradžią: supažindinti vietinius su šiuo amatu bei išmokinti siuvinėti vąšeliu. Ir staiga ji pajautė, kad viduje skleidžiasi jos kūryba, kurios ji taip troško. Ji suprato, kad čia galės save pilnai realizuoti (bent jau kažkurį laiką). Tačiau Klara nenumanė, kaip bus sunku. Kadaise Indijoje - jautėsi neįvertinta, net negalvojo, kad ir čia teks nusivilti. Pradėjusi darbuotis, kurį laiką jautėsi visiškai neatrasta, tačiau buvo kantri, juk dideliems dalykams reikia laiko. O didžiausia motyvacija jai buvo tai, kad jos rankose - amžių amžius gyvuojantis amatas.
Kaip baigsis egzotiška siuvinėtojos kelionė? Ar pritaps Lietuvoje? Ar bus žinoma ir pripažinta?
Atsakymą parodys ateitis.
AUTORIAUS ŽODIS
ŠI EGZOTIŠKA KLAROS KELIONĖ - TAI ALIUZIJA Į AARI SIUVINĖJIMO ISTORIJĄ. KŪRINYS IR VEIKĖJAI YRA IŠGALVOTI, TAČIAU JAME ATSISPINDI TAM TIKRI SIUVINĖJIMO ISTORIJOS FAKTAI: IŠ KUR ATKELIAVO AARI TECHNIKA, KAIP JI PLITO EUROPOJE IR GALIAUSIAI PASIEKĖ LIETUVĄ.
18 A PRANCŪZIJOJE BUVO SUKURTA (TIKSLIAU PATOBULINTA) SIUVINĖJIMO TECHNIKA, KURIOS ŠAKNYS (KAIP ŠALTINIAI NURODO) SIEKIA INDIJOS KRAŠTUS. 18-19A ŠI TECHNIKA (VADINAMA TAMBOUR ARBA LIUNEVILIO SIUVINĖJIMAS) IŠPLITO EUROPOJE, TAČIAU MŪSŲ ŽINIOMIS LIETUVĄ PASIEKĖ TIK 21A (TAI PATVIRTINANČIŲ AR PANEIGIANČIŲ ŠALTINIŲ NERADOME. MANOME, KAD ISTORINIŲ, oFICIALIŲ FAKTŲ APIE ŠĮ SIUVINĖJIMĄ LIETUVOJE - TIESIOG NĖRA).
KAD SKAITYTOJAMS BŪTŲ AIŠKIAU PATIKSLINAME, KAD AARI IR TAMBOUR TECHNIKOS YRA LABAI PANAŠIOS (SKIRIASI PAČIO ATLIKIMO METODIKA) IR VIENA (AARI) KILUSI IŠ INDIJOS, KITA (TAMBOUR) - SAKOMA, SUKURTA PRANCŪZIJOJE. tAČIAU KAI KURIE ŠALTINIAI NURODO, KAD TAMBOUR TECHNIKOS PIRMTAKĖ - INDIŠKA AARI TECHNIKA.
KLAROS ASMUO ATSPINDI NE TIK SIUVINĖJIMO ISTORIJĄ, TAČIAU PERTEIKIA IR MŪSŲ ŽENKLO IDENTITETĄ, KURĮ GERIAUSIAI APIBŪDINA TOKIE ŽODŽIAI KAIP: AMATAS, ILGAAMŽIŠKUMAS, EGZOTIKA, ATKAKLUMAS, PRASMĖ. TAIP PAT IŠGYVENTI KLAROS JAUSMAI ARTIMI IR MUMS, NES AARI SIUVINĖJIMAS LIETUVOJE DAR TIK PAŽINIMO IR PRITAIKYMO STADIJOJE. DAUGELIS NET NEŽINO, KAD TAI EGZISTUOJA. TURIME DAUG PASAKOTI, ŠVIESTI ŽMONES, KAD ATSIRASTŲ SUVOKIMAS, KOKS LOBIS ATKELIAVO Į MŪSŲ KRAŠTĄ.
MŪSŲ MISIJA - SKLEISTI ŽINIĄ LIETUVAI APIE ŠĮ AMATĄ, TODĖL MANOME, KAD ŠI ISTORIJA BUS LENGVIAU ĮSIMENAMA NEI SAUSI ISTORINIAI FAKTAI. TAD KVIEČIAME IR JUS DALINTIS SIUVINĖTOJOS ISTORIJA IR TAIP PRISIDĖTI PRIE AARI SIUVINĖJIMO SKLEIDIMOSI LIETUVOJE.
Visos nuotraukos šiame įraše yra asociatyvios, sugeneruotos dirbtinio intelekto (AI).
SMALSU, kur galima panaudoti AARI siuvinėjimo techniką?
Kviečiame apžiūrėti mūsų siuvinėtus gaminius čia:
NAUJAUSI ĮRAŠAI
EGZOTIŠKA SIUVINĖTOJOS KELIONĖ: INDIŠKO AMATO ISTORIJA
Klara gimusi Indijoje, gyveno paprastos mergaitės gyvenimą. Daug laiko praleidusi su močiute, paveldėjo ne tik jos užsispyrimą, bet ir siuvinėjimo amatą, kuris jai teikė džiaugsmą, ramybę, ir buvo pragyvenimo šaltinis. Galiausiai, Klarai siuvinėjimas atvėrė plačias pasaulio pažinimo duris ir ne tik. Egzotiška siuvinėtojos kelionė prasideda čia.
MOTERIŠKOS KOJINYTĖS, PRAKTINIAI STILIAUS PATARIMAI IR DRABUŽIŲ DERINIAI
RANKŲ DARBO SEGĖS IR JŲ PRIVALUMAI
KLARA VARDO REIKŠMĖ IR PRASMĖ MUMS
PRABANGIOS SKAROS IŠ INDIJOS | OŽKOS PASHMINA
GRANDINĖLĖS AKINIAMS – NE TIK VASARAI
Negalvokite, kad grandinėlės akiniams – tik vasaros aksesuaras! Jas galime nešioti ištisus metus ir derinti tiek prie korekcinių, tiek ir nuo saulės ar skaitymo.